Ištrauka iš darbo: Socialinės psichologijos objektas – žmonių sąveika, tą sąveiką nulemiantys veiksniai ir rezultatai; žmogaus socialinis elgesys; normos elgesys; socialinis suvokimas; savęs vertinimas; nuostatos, vertybės; bendravimas; adaptacija, žmogaus efektyvumas. Socialinių poreikių specifika: a)Patenkinimo būdas, kuris skiriasi: 1) priimtinumu, leistinumu; 2) veiksmingumu. b)Savo ir kitų rezultatų įvertinimas, subjektyvus savo veiklos rezultatų įvertinimas prilygsta savęs vertinimui: 1) vidinis; 2) išorinis. c)Kitų žmonių kaip priemonės savo poreikiams tenkinti naudojimas. Poreikių įsisąmoninimo problema – poreikiai gali būti pasąmoniniai (kaip pavyzdį galima pateikti tokį; vaikas sako netiesiogiai – kiek Vilniuje pamestų vaikų, t.y. jis bijo būti pamestas). Poreikių redukcionizmo reiškinys – žmogui reikia vienos (mono-) priežasties, nes norima supaprastinti pasaulį ir atspindi Aristotelio pirminio postūmio idėją.

Ištrauka iš darbo: Iš seno skiriami dvejopi žmogaus siekiai – vertybės ir gėrybės. Vertybės yra susijusios su žmogaus fizinėmis ir ūkinėmis reikmėmis, todėl dažniausiai yra konkrečios ir dalinės asmens ir gyvenimo visumos požiūriu (pvz., namas, automobilis, paskola iš banko ir pan.). Gėrybės yra vartojamos, o vertybės nulemia, kam ir kaip vartojamos gėrybės, kokią vietą žmogaus gyvenime jos užima, taigi jos susijusios su dvasinėmis žmogaus gyvenimo reikmėmis. Tam tikra prasme gėrybės gali būti lyginamos su priemonėmis, o vertybės su tikslais. Vadinasi, vertybės nusako esminius, svarbiausius vidiniu požiūriu dalykus (pvz., laisvė, laimė ir pan.); jomis galime išreikšti savo ypatingą santykį su kitais žmonėmis (pvz., teisingumas); jos gali būti kriterijus, lyginimo matas (pvz., profesionalizmas, patikimumas); gali būti tai, kas malonu, bet gali būti susijusios ir su ypatingomis pastangomis (pvz., savęs įtvirtinimas, pripažinimas ir pan.). Vertybės dažnai apibūdina ne tai, „kas yra realus faktas, bet kas turėtų būti“ (Kuzmickas, 2001), todėl yra neatsiejamai susijusios su idealais ir principais. Principai yra pati bendriausia žmogaus įsitikinimų forma. Vertybė atrodo tai, „kas yra aukščiau už kita“ (Kavolis, 1996:34). Mums vertę turintis dalykas hierarchiškai yra aukščiau nei jos neturintis. Todėl vertybės sąvoka yra tiesiogiai susijusi su hierarchiniu galvojimo būdu, kuris yra ne visiems priimtinas, juolab, kad šios vertybės gali būti skirtingos. Be to ši sąvoka yra susijusi su privalomumu: tai, kas vertinga, turi būti pripažinta. Tai pripažindami mes užimame tam tikrą poziciją, kuri rodo ir mūsų vertybinę orientaciją. Neužimti jokios pozicijos mes negalime, nes veikiame ir tas mūsų veikimas, elgesys yra aplinkinių vertinimas. Tad galime teigti, kad vertybės išreiškia principus konkrečiau, glaudžiau juos susiedamos su mūsų gyvenimo patirtimi.

Ištrauka iš darbo: 1. Trys raidos jėgos. 1)Biologinė – susijusi su paveldimumu, paveldime tam tikrą lytį. Išvaizdą, kraujo grupę, ūgį paveldime iš mamos, temperamentą, atsparumą ligoms, tam tikras intelekto ribas, kurių daug pakelti neįmanoma; tai pati galingiausia jėga su kuria nieko neįmanoma padaryti. 2)Aplinka – aplinkos poveikiai: 1) fizinė aplinka – kaimas arba miestas, gyvenama aplinka, klimato juostos, įtakos turi saulės kiekis vaikystėje; 2) šeimos aplinka – asmenybės fabrikas, formuoja charakterį, turi didžiausią įtaką raidai; 3) bendraamžiai ir draugai – reikalingi mokymuisi, bendravimui (nuo 4 metų); 4) mokykla; 5) visuomenė – kurioje mes gyvename: žiniasklaida, socialinis statusas; 6) kultūra – papročiai, tradicijos, etiketas. 3)savasis aš (apie 2, 3 gyvenimo metus) – žmogus įsijungia į raidą, atsiranda pojūtis, kad aš esu aš. Sąmoningai ši jėga pasireiškia paauglystėje, kuri įtakoja ir visas kitas. Ji nuolatos dalyvauja žmogaus raidoje.

Ištrauka iš darbo: 1. Viešoji įstaiga Pal. J. Matulaičio socialinis centras, įkurtas 1993 m. Vadovauja Dalia Beliukevičiūtė. Misija Teikti krikščioniškomis vertybėmis paremtas socialines paslaugas Pal. J. Matulaičio parapijos teritorijoje gyvenantiems žmonėms, kurie patiria sunkumų. Socialinis centras veikia derindamas profesionalią socialinę pagalbą, bendruomeninę socialinę iniciatyvą ir bendruomenės organizavimą. Šis įvairaus pobūdžio veiklos derinys padeda visapusiškai spręsti socialines asmenų ir grupių problemas ir užtikrina jų integraciją į vietinę bendruomenę. Socialinio centro vykdomi projektai: Dienos namai „Vaikai- vaikams“- pagalba sunkumus išgyvenantiems vaikams (iki 14 metų) ir jų tėvams. „Tramplinas“- pagalba sunkumus išgyvenantiems 14-20 metų jaunuoliams. Pagalba vienišoms motinoms. „Stotelė“- integracinė socialinė pagalba žmonėms su proto negalia ir jų šeimoms. „Būk savimi“- pagyvenusių žmonių dienos centras. „Globa namuose“- pagalba pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms? Negalintiems judėti. „Socialinės pagalbos stotis“- pagalba stokojantiems bendruomenės nariams. Vietinės bendruomenės organizavimas (bendros veiklos, renginių organizaviams, savanorių apmokymai). Soc. darbuotoja- Austėja Mockevičiūtė

Ištrauka iš darbo: Motyvacija- tam tikro elgesio, veiksmų, veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Psichologijos žodynę motyvai apibūdinami kaip veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu: individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai; materialūs arba idealūs individo tikslai; individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią pats individas suvokia. Motyvai padeda pajusti savo veiklos prasmę, dalyvauja ją kontroliuojant ir keičiant. Atsižvelgiant į tai, kokių motyvų skatinamas žmogus ką nors veikia, jam tos veiklos procesas arba jos rezultatai gali kelti pasitenkinimą arba, priešingai, nusivylimą. Jei mokinis mokosi nejausdamas malonumo, pasitenkinimo, galima manyti motyvacija šiai veiklai esant nepakankamą. Pasak L. Jovaišos, motyvas ne tik sukelia veiksmą, bet svarbiausia teikia jam kryptį į tam tikrą intensyvumą, jėgą. Daugelio psichologų tyrimo duomenys rodo, kad nesėkmė ir bausmė mokymosi motyvaciją mažina. Elgesį visada lemia to momento, dabarties ir praeities potyriai bei išgyvenimai. Tai suvokus, pasidaro aišku, kad nuolat kontroliuojantys, kritikuojantys ir pernelyg reiklūs tėvai bei mokytojai slopina vaiko norą mokytis.