Ištrauka iš darbo: Pagrindinė draudimo ir perdraudimo funkcija yra draudimo rizikos perdavimas ir paskirstymas. Draudėjas, mainais už sumokėtą draudimo įmoką „atiduoda“ draudikui savo rizikas ir yra „atleidžiamas“ nuo daug stambesnių nuostolių pavojų. Pačios rizikos neišnyksta, bet galima išvengti finansinių nuostolių, iškilus šioms rizikoms. Draudėjas tik perkelia šias rizikas ant draudimo kompanijos pečių, kuri, pasilikus dalį rizikos, perduoda ją vėliau perdraudikui. Tokia operacija vadinasi cesija ir sudaro tradicinio perdraudimo esmę. Finansinis perdraudimas taip pat numato rizikos perdavimą, bet ribotoje apimtyje. Tam, kad išaiškinti skirtumus, reikia nustatyti rizikos sąvoką draudime. Bet kuri draudimo kompanija, funkcionuojanti rinkoje, linkusi įvairioms rizikoms, kurias galima padalinti į tris grupes: Bendra verslo rizika, kuri kelia pavojų bet kurios įmonės egzistavimui, nepriklausomai nuo verslo veiklos, o nuolat besikeičiant rinkai bei teisinei ir ekonominei sistemoms, sudaro grėsmę, priimant neteisingą sprendimą Investicinė rizika, kuri atsiranda draudimo rezervų privalomo paskirstymo pasekmėje, pavyzdžiui, palūkanų normų pasikeitimo rinkoje rizika, valiutos kursų pakitimų rizika, įsiskolinimo rizika Draudimo techninė rizika, kuri sukelia pavojų, kad per tam tikrą laiką draudimo išmokų suma visam tam tikros draudimo rūšies portfeliui viršys rizikos įmokų sumą, gautą iš šio portfelio ir rizikos kapitalo. Jeigu pirmas dvi rizikų grupes, linkę bet kurios verslo įmonės, egzistuojančios rinkoje, tai draudimo techninė rizika – tai tik draudimo kompanijų rizika. Ji, savo ruožtu, pasiskirsto į du pogrupius: Draudimo rizika, kelianti pavojų, kad faktiškai draudimo išmokos visam draudimo portfeliui per nustatytą laiko periodą, viršys laukiamus išmokėjimo rezultatus. [2] Laiko rizika, kelianti pavojų, kad draudimo išmokos pasireikš anksčiau, nei buvo lauktos. [2] Laiko ir draudimo rizikų pasekmės vienodos, nes atsiranda netikėti finansinių lėšų sumažėjimai, nors šias lėšas galima buvo investuoti ir gauti iš jų pelną. Draudikas ir tradicinis perdraudikas turi vienodas galimybes atsidurti rizikų pavojuje: tik draudikas – draudėjo požiūriu, o perdraudikas – draudiko požiūriu Finansinis perdraudimas, skirtingai nuo tradicinio perdraudimo, pasižymi ilgalaikiu sutarčių pobūdžiu. Trečias požymis, skiriantis finansinį perdraudimą nuo tradicinio perdraudimo – tai draudiko motyvacija. Draudimo kompanijos, priimančios sprendimą perduoti riziką perdraudimui, tikslas yra nuimti nuo savęs dalį atsakomybės ir ją perduoti perdraudikui. Draudimo kompanija suinteresuota nupirkti patikimą perdraudimo apsaugą, priešingu atveju, ji viena bus pilnai atsakinga prieš draudėją. Už tokio padengimo suteikimą, cedentas privalo sumokėti perdraudimo premiją ir jei sutartyje numatyti nuostoliai nebus patirti – premija bus prarasta visam laikui.

Ištrauka iš darbo: Įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti. Jeigu įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, draudikas, gavęs draudėjo prašymą ir kitus dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, išduoda draudimo liudijimą, kuriame nenurodomas transporto priemonės valstybinis numeris, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės valstybinis numeris žinomas. Šį draudimo liudijimą draudėjas pateikia institucijai, atsakingai už transporto priemonių valstybinę registraciją. Į draudėjo pateiktą draudimo liudijimą institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją, įrašo transporto priemonės valstybinį numerį ir per 3 darbo dienas privalo rašytine ar jai prilyginama forma pranešti jį draudikui.

Ištrauka iš darbo: „Šiandien draudimas yra esminis sudėtingų nacionalinių ekonomikų funkcionavimo visame pasaulyje elementas. Draudimas neabejotinai užima svarbią vietą modernioje ekonomikoje, tačiau jo svarba pripažįstama jau kelis šimtmečius. Draudimas yra praktiška būtinybė verslui ir įmonėms, bet jis atlieka ir platų visuomeninį vaidmenį, peržengiantį verslo reikalų ir didesnės valstybės turto dalies apsaugos ribas. Draudimas - svarbiausia priemonė, kurios pagalba vieno individo katastrofa yra padalinama tarp daugelio, o vienos bendruomenės katastrofa padalinama tarp kitų bendruomenių; taip didelių katastrofų padariniai yra sušvelninami ir gali būti atitaisyti“ . Draudimo reikšmė ypač didelė ne tik valstybei ar jos ekonomikai, bet ir visai visuomenei, kur pastarosios svarbą aiškina „garsioji A. Maslow poreikių hierarchinė piramidė, kurioje saugumo poreikiai pagal svarbą užima antrą vietą po fiziologinių poreikių. Jau nuo senų laikų žmonės, siekdami padidinti savo saugumą, ėmė taikyti įvairius draudimo elementus ir formas“ – taip baimės jausmą pakeisdami saugumo, užtikrinimo jausmu. Kiekvienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo vis dažniau pasikartojančių nelaimingų atsitikimų, todėl „perkame transporto priemonių draudimą, kuris apdraudžia ne tik mašinas, bet ir žmonės, kurie gali būti sužeisti avarijose. Žmonės perka gyvybės ir sveikatos draudimą, kuris juos pačius ir jų šeimas apsaugo nuo finansinių katastrofų mirties ar ligos atveju. Namų savininkai ir nuomininkai perka draudimą, kuris apdraudžia jų turtą ir juos pačius nuo atsakomybės už nuostolius“ . Taigi kas yra turtas? „Šiam terminui paaiškinti egzistuoja daug skirtingo turinio apibrėžimų. Neretai turtas yra suprantamas kaip materialinių gėrybių visuma. Materialinės gėrybės, tai ne tik gyvenamieji namai, transporto priemonės ir gamyklos, bet ir buitiniai prietaisai, drabužiai, vertybiniai popieriai, grynieji pinigai, brangieji metalai bei papuošalai – visa kas priklauso fiziniams asmenims ar šių asmenų grupėms. Nepaisant to, draudimo teorijoje „turto“ sąvoka yra vartojama visam kitam draudėjų turtui, išskyrus sausumos, vandens bei oro transporto priemones bei vežamus krovinius, apibūdinti. Didžiausią reikšmę praktikoje turi pastatų bei namų ūkio turto draudimas “. Kadangi turto draudimo praktikoje vieną iš didžiausių reikšmių turi pastatų draudimas, mano darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva“ privatiems bei verslo klientams teikiamos pastatų draudimo paslaugos ypatumus. Darbo objektas: AB „Lietuvos Draudimas“ ir UAB „Ergo Lietuva“ Darbo dalykas: gyventojų pastatų draudimas. Uždaviniai: 1) pateikti ne gyvybės draudimo rinkos struktūrą ir apžvelgti vieną iš jos rūšių – turto draudimą; 2) nurodyti praktikoje vienos iš dažniausiai sutinkamų turto draudimo objektų grupių -pastatų draudimas – riekšmę; 3) išanalizuoti AB „Lietuvos Draudimas“ bei UAB „ERGO Lietuva“ užimamą poziciją ne gyvybės draudimo rinkoje bei įvertinti bendrovių esamą turto draudimo padėtį joje; 4) aptarti pastatų draudimo ypatumus privatiems bei juridiniams asmenims pasitelkiant dviejų didžiausių ne gyvybes draudimo įmonių Lietuvoje teikiamą draudimo veiklos informaciją.

Ištrauka iš darbo: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis garantuoja kiekvienam žmogui teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šias socialines garantijas papildomai reglamentuoja atskiri įstatymai bei poįstatiminiai aktai. Asmenys, draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe yra viena iš valstybinio socialinio draudimo rūšų kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau tekste – Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymas). Kad asmenys būtų draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, jiems už darbą turi būti mokamas darbo užmokestis. Taigi socialiniu draudimu privalomai draudžiami šie asmenys: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą; 2) viešojo administravimo valstybės tarnautojai; 3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus; 4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, - už jų darbo laiką; 5) nuteistieji laisvės atėmimu - už jų darbo laiką. Draudiminių ir nedraudiminių įvykių samprata Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas detaliai reglamentuoja draudiminius ir nedraudiminius įvykius. Draudiminiais įvykiais pripažįstami įvykiai, atsitikę nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ištirti bei pripažinti nelaimingais atsitikimais darbe.

Ištrauka iš darbo: Išsivysčiusiose pasaulio šalyse draudimo kompanijos siūlo daug draudimo paslaugų produktų, kurie atkreipia būsimų klientų dėmesį, tačiau draudėjams sunku išsirinkti konkrečius draudimo produktus. Šiai problemai spręsti pasitelkiama reklama, kuri leidžia atskleisti įvairių draudimo rūšių pagrindines sąlygas. “Reklama yra geriausiai pritaikyta, - pabrėžia Richardas Kūhnas ir Rogeris Fasnachtas, - pasiekti kuo didesnį tikslinių asmenų skaičių ir perteikti jiems teigiamą informaciją, pavyzdžiui, firmos įvaizdį. Perteikiant dalykinę informaciją kartu pažadinami tikslinių grupių emocijos, poreikiai, motyvai, susiję su siūlomu produktu\". Iš tikrųjų reklamos rūšys ir priemonės leidžia atsižvelgti į įvairių klientų segmentų (grupių) interesus, į gyventojų grupių, turinčių nevienodas pajamas, pageidavimus, į šalies atskirų regionų gyventojų nacionalinius ypatumus ir pan. Reklama draudimo versle atlieka kelias funkcijas. Visų pirma ji padeda užkariauti rinką, pristatydama visuomenės dėmesiui draudimo paslaugų produktus, kurie gali būti labai naudingi vartotojams. Antroji reklamos funkcija atsiranda iš jos sugebėjimo įrodyti visuomenei, kad vienos draudimo įmonės paslaugų produktai yra geresni nei kitos r būtent tą įmonę reikėtų pasirinkti, taip padėti jai plėsti veiklą. Draudimo įmonės gali pasitelkti reklamą suteikti žinių apie draudimo paslaugų “ryšulių\" svarbą ir apie paskirus draudimo paslaugų produktus. Tačiau prieš reklamuodama įmonė turi nustatyti vartotojo pageidavimus, įpročius, elgesį, pažiūras ir sprendimus, susijusius su draudimo produktais. Tada nustatomi vartotojo poreikiai ir randama būdų pasiekti, kad vartotojas suprastų patį draudimo paslaugų produktą ir jo nauda.