Ištrauka iš darbo: Radvilų rūmuose neseniai buvo eksponuojama retrospektyvinė J.Čeičytės visos kūrybos darbų paroda. Čeičytė gimė 1922m, sovietmečiu, kada tokie darbai,kokius mes išvydome parodoje, į viešuma neiškildavo. Ji baigė Vilniaus Dailės akademiją. Tuo metu jos dėstytojais buvo A.Gudaitis, Visgirdas. Ši autorė yra laikoma laiko ir erdvės metraštininke. Siejama su Vakarų Europos modernistinėmis tendencijomis. Autorė mėgo koliažą,sambliažą, modernizmo kryptis. Ekspresyvumo juos darbuose mažiau, jis pasireiškia tik faktūroje-storu dažo sluoksniu. Labai ryški transformacija link abstrakcijos. Čeičytė mėgo dekoratyvumą. Darė ir scenografijas. Beveik visi parodoje eksponuojami darbai padaryti prieš keturiasdešimt metų. Juose didelis dėmesys skiriamas šviesai, aiškumui, konstraktyvumui, atsikartojimams, ritminiams dalykams. Pastebimas polinkis į minimalizmą. Iš faktūrų kuriamos geometrinės formos, kurios ateina iš daiktų pasaulio, blizgesiai.

Ištrauka iš darbo: Tarybiniais laikais abstrakcija valdžios laikyta labai ydingu menu. Tiesa, tas požiūris po truputį modifikavosi ir antrojoje 9 deš. pusėje ją imta pakęsti. Nepaisant to, bandymų sukurti vieną kitą abstraktų paveikslą (paprastai rodomą nedideliam žmonių ratui) Lietuvoje jau būta 6 deš. pabaigoje. Pirmasis Lietuvos absrakcionistas Vytautas Povilaitis – įvairialypis, prieštaringus laikotarpius pergyvenęs dailininkas. Jo pavardė, tik Atgimimo laikotarpiu dailės kritikoje įsitvirtinusi tarp pirmųjų Lietuvos abstrakcionizmo atstovų, sovietmečiu buvo įsišaknijusi tarp monumentaliosios dailės užsakymų. Tuomet autoriui buvo primenama „įgyta“ specialybė (studijos Taikomosios ir monumentaliosios dailės institute 1944-1950 m.), ir tik ja remiantis V. Povilaičio darbai buvo viešai kritikuojami ar giriami.