Ištrauka iš darbo: Tiesios sijos lenkimas. Lenkimo deformacijos atsiranda veikiant išorinėms jėgoms pridėtoms statmenai sijos ašiai. Lenkimas vadinamas grynuoju, jeigu sijos skerspjūviuose veikia tik lenkimo momentai. Jeigu kartu su lenkimo momentais sijos skerpsjūviuose sukeliamos ir skersinės jėgos, toks lenkimas vadinamas skersiniu. Jeigu jėgų veikimo plokštuma sutampa su viena iš svarbiausių sijos plokštumu ir sijos ašis deformuojasi (išlinksta) toje plokštumoje, toks lenkimas vadinamas tiesiuoju.

Ištrauka iš darbo: Pagal pastato konstrukcija pamatai gali būti: juostiniai, atskirieji (pavieniai) ir ištisiniai po visu pamatu. Po ištisinėmis sienomis pamatai daromi nepertarukiamos juostos pavidalo, todėl vadinami juostiniais. (būna iš surenkamų betoninių blokų, monolitiniai juostiniai, iš pavienių stulpų, kai viršus sujungiamas pamatų sijomis (stulpiniai), Atskirieji pamatai įrengiami karkasiniams pastatams tada, kai juos veikiančios apkrovos per kolonas perduodamos į pamatus kurie gali būti skirstomi į: monolitinius ar surenkamus gelžbetoninius, laiptuotus ir nelaiptuotus, plūkamų polių. Ištisinai pamatai (ištisinė gelžb., plokštė po visu pastatu) daromi tada, kai pagrindo viršutinis sluoksnis yra per silpnas apkrovoms nuo kitokių pamatų atlaikyti. Priimta išskirti dvi pamato būdingas plokštumas: viršutinę, ant kurios paremti laikantieji pastato elementai, ir apatinę, kuria slėgis perduodamas į pagrindo gruntą. Viršutinė plokštuma vadinama pamato viršumi, o apatinė – pamato padu. Pagrindo gruntai. Gruntai skirstomi į dvi dalis: uolinius ir neuolinius. Uoliniams gruntams priskiriami vulkaninės, metmorfinės ir nuosėdinės kilmės gruntai su standžiais ryšiais tarp grūddelių. Neuoliniai gruntai skirstomi pagal sudedamųjų dalelių stambumą ir formą, taip pat pagal ryšį tarp grūdelių. Gruntai, kurių temperatūra neigiama ar kuriose yra ledo, priskiriami prie įšalančių gruntų, o jei jie įšalę daugiau kaip tris metus prie amžinai įšalančių gruntų.

Ištrauka iš darbo: Gryninimas ir separavimas Išvalytas pienas pilamas į specialią centrifugą, separatorių, ir išsikiriamas į liesą pieną bei grietinėlę. Dėka centrifugos tekančios jėgos, siunkiosios lieso pieno dalelės prisispaudžia išorėje ir lengva grietinėlė lieka viduje. Mikroorganizmai ir purvas yra sunkiausi, todėl jie priglunda prie separatoriaus sienelių atsiskiriai. Lieso pieno ir grietinėlės išskyrimas taip pat vadinamas separavimu. Pasterizavimas Pasterizavimas yra apdairus pieno kaitinimo būdas.Pasterizavimas savo vardą gavo iš bakterijų tyrėjo Louis Pasteur (1822-1895). Jis atrado, kad mikroorganizmus galima sunaikinti karštyje. Pasterizavimo užtenka tam, kad nukenksminti (išžudyti) visus galimus ligų sukelėjus (virusus). Mikroorganizmai iki 98%, kurie pieno galiojimo (tinkamumo) laiką trumpina, išnaikinami. Po pasterizavimo pienas gerai (stipriai) atšaldomas, pripildomas į pakelius ir supakuojamas. Toks pienas pas prikėjus atkeliauja kaip “Šviežias”; sandėlio arba parduotuvės lentynose šaldomas gali likti šviežias (tinkamas) 4-6 dienas.

Ištrauka iš darbo: Trukdis tai atsitiktinis procesas. Dažniausiai taikomas trukdžio modelis yra atsitiktinis normalusis procesas, kurio tikimybių tankio funkcija yra Gauso funkcija. Mažiau išsamiau trukdį, kaip atsitiktinį procesą, apibūdina koreliacinė funkcija K(t) ir galios spektro tankio funkcija G(w). Dažniausiai pasitaikantys adityvieji trukdžiai yra harmoniniai, impulsiniai ir fliuktuaciniai. Baltasis triukšmas yra priskiriamas prie fliuktuacinių trukdžių. Fliuktuaciniai trukdžiai tai atsitiktiniai plačiajuosčiai netrūkūs virpesiai. Jie susidaro stiprintuvuose bei kituose elektroniniuose įtaisuose chaotiškai judant krūvininkams. Matematiniu fliuktuacinio trukdžio modeliu laikomas normalusis procesas, jo tikimybių tankio funkcija yra Gauso funkcija. Tokio trukdžio galios spektro tankis- tai tolydžioji plačią dažnių juostą užimanti funkcija. Ribiniu fliuktuacinio trukdžio modeliu laikomas baltasis triukšmas. Siunčiant informaciją siųstuvu buvo išspinduliuotas dar vienas signalas tuo pačiu dažniu, arba pašalinis signalas gali būti išspinduliuotas kitu siųstuvu, veikiančiu tokiu pat dažniu.

Ištrauka iš darbo: Mainų procedūra prasideda nuo to, kad valdantis signalas formuoja būseną START – valdantis generuoja linijos SDA signalo pervedimą iš aukštesnės būsenos į žemesnę, esant aukštesniam lygiui SCL linijoje. Šis perėjimas suprantamas visais įrenginiais, pajungtais prie šynos, kaip mainų procedūros pradžios požymis. Sinchronizacijos signalo generavimas – visada valdančio pareiga; kiekvienas valdantis signalas generuoja savo nuosavą sinchronizacijos signalą persiunčiant duomenis šyna. Mainų procedūra baigiasi tuo, kad valdantis formuoja būseną STOP – SDA linijos būsenos perėjimas iš žemo lygio į aukštą, kai SCL linija yra aukštam lygyje. START ir STOP būsenos visada sukuriamos valdančio signalo, perėjimai pateikti 1 lentelėje. Laikoma, kad šyna yra užimta po START būsenos fiksavimo. Šyna laikoma atsilaisvinusia po tam tikro laiko po STOP signalo fiksacijos. Perduodant duomenis šia šyna kiekvienas valdantis generuoja savo sinchronizacijos signalą SCL linijoje. Po būsenos START formavimo, valdantis nuleidžia SCL linijos būseną į žemą ir nustato SDA linijai pirmojo pranešimo baito vyriausiąjį bitą. Baitų skaičius pranešime yra neribotas.