Ištrauka iš darbo: Teisinis reguliavimas – tai socialinio reguliavimo rūšis, kai teisinis poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisinėmis priemonėmis. Reguliuoti žmonių elgesį, tai jį modeliuoti subjektinėmis teisėmis (leidimais) ir pareigomis (draudimais, įpareigojimais). Būtent taip ir daromas tiesioginis poveikis žmonių elgesiui, jų santykiams, nukreipiant tą elgesį tokia linkme kokios nori įstatymų leidėjas. Teisinis poveikis yra platesnė sąvoka negu teisinis reguliavimas, nes teisinis poveikis daromas ne tik teisės normomis bet ir teisinėmis idėjomis, kurios poveikį žmonėms padaro didesnį, negu kad būtų priimti įstatymai. Teisinio reguliavimo priežastys klasinėje visuomenėje yra šios: Siekiama legalizuoti vienų grupių agresija kitų grupių atžvilgiu. Demokratinėje visuomenėje: Siekiama derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu įtvirtinti bei palaikyti visuomenėje socialinę santarvę. Teisinis reguliavimas nuo kitų socialinio reguliavimo formų atskiriamas apibūdinant reguliavimo objektą – tai yra išaiškinant koks žmogaus elgesys reguliuojamas teisės normomis, kad nereiktų naudotis juridinio poveikio priemonėmis ten, kur to paties galima pasiekti neteisinio reguliavimo priemonėmis.Objektas rodo kokius santykius reguliuoja konkreti teisė, o teisinio reguliavimo metodas rodo, kokiu būdu ji tai daro. Metodu pobūdį lemia objekto specifika: vienaip reguliuojami turtiniai santykiai, kitaip – valdymo ir teisėsaugos santykiai.

Ištrauka iš darbo: 1 skyrius: TEISĖS TEORIJA 1.1.Teisės samprata 1.1.1. Teisės samprata. Teisės funkcijos: Kas yra teisė? Iš kur atsiranda teisė? Kas ją sukuria, nustato, primeta? Paaiškinkite teisės ir valstybė santykį. Kokias žinote pagrindines teisės funkcijas? 1.1.2. Teisės norma: Pateikite teisės normos sąvoką. Išvardykite pagrindinius teisės normos, kaip privalomos elgesio taisyklės, požymius. Kokiais požymiais teisės normos išsiskiria iš kitų socialinių normų? Kokia teisės normos vidinė struktūra? Kas yra teisės normos hipotezė ir kokių rūšių jos gali būti? Pateikite teisės normos dispozicijos sampratą bei apibūdinkite jos rūšis. Kas yra teisės normos sankcija ir kokios jos rūšys? Kokias žinote teisės normų rūšis? Kaip sprendžiama teisės normų kolizija? 1.1.3. Teisės normų išraiškos (materializavimo) forma: Kaip tinkamai reikėtų vartoti terminą „teisės šaltinis“? Pateikite teisės formos sampratą. Kas yra teisinis paprotys? Pateikite teisinių papročių pavyzdžių. Pateikite teisinio precedento sampratą. Kokiomis aplinkybėmis grindžiamas teisinio precedento taikymo būtinybė?

Ištrauka iš darbo: Žmogus gyvendamas visuomenėje privalo paklusti daugeliui istoriškai susiklosčiusių bei valstybės nustatytų taisyklių. Šios taisyklės regulioja visuomenę, apgina žmogaus teisę, bendrai padeda palaikyti tvarką šalyje, bei žmonių bendravime. Nes jeigu žmonės nesilaikytų taisyklių, pasalyje būtų chaosas. Šiame darbe aprašau, kas yra prievolė bei kokios yra prievolių rūšys. Pagrindinis tikslas- išnagrinėti prievolių rūšys, nes jų pasirodo yra nemažai. Prievolės dalykas – skolininko veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriuos jis privalo atlikti, arba nuo kurių atlikimo privalo neatlikti, t. y. įvykdymas to, ko tikisi kreditorius iš skolininko ir kas skolininkui yra privalomas Teisinės institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, kurie atlikdami juridinius veiksmus įgyja įvairias materialines vertybes, nuosavybės teisę, teisę laikinai naudotis tam tikru turtu, sumoka pinigus už paslaugas, teikia paskolą, atlygina nuostolius, atlygina padarytą žalą, atlieka įvairaus pobūdžio paslaugas, perduoda vieni kitiems teises, vykdant ūkinę, komercinę ar kitokią veiklą. Tarp teisės subjektų susidaro labai daug ir įvairių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių, kurie pagal savo prigimtį ir turinį sąlygoja atitinkamą jų teisinį reguliavimą. Tokie santykiai, sureguliuoti teisės normomis, apibūdinami vienu bendru terminu – prievoliniai santykiai.

Ištrauka iš darbo: Kalbininkas Kazys Būga įrodė, kad terminas teisė yra kilęs iš žodžių tiesumas, tiesus. A.Vaišvila pabrėžia, kad tai nėra atsitiktinumas: jeigu teisė suprantama kaip subjektinių teisių ir pareigų pusiausvyra, tai ji yra ne kas kita, kaip tiesi linija, kur nei teisės neiškyla virš pareigų, nei pareigos – virš teisių. Ši pusiaususvyra ir yra tiesumas, tiesi linija. Teisė suprantama kaip sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą. Pateiktoje sąvokoje atsispindi tokie teisės požymiai, kaip normiškumas, formalus apibrėžtumas, visuotinis privalomumas, prievartiškumas, sistematiškumas ir kt. Teisė objektyviąja prasme suprantama, kaip sistema teisės normų, kurios nustato visiems teisės subjektams bendras elgesio taisykles, t.y. teises ir pareigas. Tai teisės subjektų teisių visuma, galimo jų elgesio arba laisvės mastas. Šios teisės normos yra įtvirtintos konstitucijoje, įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Teisė subjektyviąją prasme suprantama kaip objektyviosios teisės pagrindu atsiradusių konkrečių teisių ir pareigų, kurios priklauso teisinio santykio dalyviams, visuma. Prof. A.Vaišvila nurodo, kad teisė yra socialinis interesas, paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle, skirta norminti žmonių elgesį, derinti priešingus interesus. A. Vaišvila nurodo tris teisinės būties lygmenis: Pirmasis teisinės būties lygmuo – teisinės idėjos. Šiame lygmenyje teisė suprantama kaip teisinės idėjos. Teisė čia dar egzistuoja žmonių sąmonėje kaip idėja, kaip dvasinė būsimo elgesio galimybė. Už šios sąmonės ribų dar nėra teisės kaip jėgos, galinčios daryti realų poveikį praktiniam žmonių elgesiui.

Ištrauka iš darbo: Terminas teisė vartojamas įvairiomis prasmėmis: teisė suprantama kaip žmogaus teisė, prigimtinė teisė, pozityvioji teisė, objektyvioji teisė, asmens (subjektyvioji) teisė ir kt. Kalbininkas Kazys Būga įrodė, kad terminas teisė yra kilęs iš žodžių tiesumas, tiesus. A.Vaišvila pabrėžia, kad tai nėra atsitiktinumas: jeigu teisė suprantama kaip subjektinių teisių ir pareigų pusiausvyra, tai ji yra ne kas kita, kaip tiesi linija, kur nei teisės neiškyla virš pareigų, nei pareigos – virš teisių. Ši pusiaususvyra ir yra tiesumas, tiesi linija Teisės mokslas nagrinėja teisę kaip specifinę valstybinę teisinę kategoriją. Teisė suprantama kaip sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą. Pateiktoje sąvokoje atsispindi tokie teisės požymiai, kaip normiškumas, formalus apibrėžtumas, visuotinis privalomumas, prievartiškumas, sistematiškumas ir kt. Teisė objektyviąja prasme suprantama, kaip sistema teisės normų, kurios nėra personifikuotos: jos nustato visiems teisės subjektams bendras elgesio taisykles, t.y. teises ir pareigas. Tai teisės subjektų teisių visuma, galimo jų elgesio arba laisvės mastas. Šios teisės normos yra įtvirtintos konstitucijoje, įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Teisė subjektyviąją prasme suprantama kaip objektyviosios teisės pagrindu atsiradusių konkrečių teisių ir pareigų, kurios priklauso teisinio santykio dalyviams, visuma.